- kariautis
- kariáutis, -ė smob. (1) žr. kariautas: Kaip kariáutis tas tavo arklys didelis Šts. Kariáutis arklys yr iškelta nugara, aštrių kaulų, visumet liesas Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kariauti — kariauti, iauja ( iauna), iãvo 1. intr., tr. MT214, MP194, B, M, K, Š dalyvauti kare, kovoti; su kariuomene pulti: Prademi kariaut SD71. Kareivis kariauja karyje prieš kits kitą J. Ordinas su Sūduva kariavęs nuo 1277 iki 1283 metų K.Būg. Švedai… … Dictionary of the Lithuanian Language
kariautinis — kariautinis, ė smob. (1) žr. kariautis: Kur aš tokį kariautinį dėsiu?! Kl. Tas jų sūnus išaugo cielas kariautinis Krt. Jautis kariautinis Ggr … Dictionary of the Lithuanian Language